strategijanaujas

Archyvas

Pakražančio kultūros centras įgyvendino vietos projektą „Bendruomenių stiprybė – gyvojoje tradicijų raiškoje“ Nr. KELM-LEADER-6B-KV-4-2-2018

Vietos projekto vykdytojas Pakražančio kultūros centras, direktorė Laima Lapinskienė.
Projektas įgyvendintas pagal Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos 2016-2023 metų vietos plėtros strategijos II prioriteto priemonės „Kaimo tradicijų puoselėjimas, mokomųjų, švietėjiškų veiklų rėmimas“, veiklos sritį „Kultūros savitumo ir tradicijų išsaugojimas, sveikos gyvensenos ir aktyvaus poilsio skatinimas“ LEADER-19.2-SAVA-8.1.
Sprendimas skirti paramą: 2018 m. gruodžio 17 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu.
Vietos projekto vykdymo sutartis nesudaroma, paraiška laikoma sutartimi.
Projektas pradėtas įgyvendinti 2018 m. gruodžio 17 d.
Projektas baigtas įgyvendinti, mokėjimo prašymas ir galutinė ataskaita pateikti 2019 m. gruodžio 31 d., išmokėta paramos suma 9 812,36 Eur su PVM.
Projekto tikslas – per tradicijų pažinimą, perėmimą, puoselėjimą, kultūros sklaidą bei regiono savitumo puoselėjimo veiklas, ugdančias meninius gebėjimus ir kūrybinę saviraišką, atskleisti ir populiarinti regiono kultūros tradicijų ir papročių savitumą, formuoti ir stiprinti įvairių gyventojų grupių vertybes ir bendruomeniškumo jausmą.
Projekto rezultatai – Pakražančio kultūros centro įgyvendintas projektas „Bendruomenių stiprybė – gyvojoje tradicijų raiškoje“ susideda iš 6 renginių, į kuriuos įtraukiamos keturios Pakražančio seniūnijos bendruomenės ir Pakražančio gimnazijos bendruomenė:
1. Pirmuoju unikaliu reiškiniu, atspindinčiu Kelmės krašto katalikišką etninį paveldą, būtų galima įvardinti jau 87 kartą Žalpiuose vyksiančią Švč. Marijos Maloningosios „Loskavos“ atlaidų šventę. Mokslininko, prof., habil. dr. Alfonso Motuzo monografijoje „Kelmės krašto katalikiška etninė kultūra“ akcentuojama, kad Žalpių miestelio istorija sietina su ikikrikščioniška kultūra. Čia iki krikšto pradžios buvo šventoji Žalpių giria. Manoma, kad ten senovėje buvusi senosios lietuvių tikybos kulto vieta. Žalpiuose iki šių dienų yra išlikusi tradicija garbinti Marijos Maloningosios statulą.
Pakražančio kultūros centro, kartu su Žalpių bendruomene, rengiama religinė Loskavos šventė yra iki šių dienų išlikęs katalikiškojo paveldo reiškinys, atspindintis šios vietovės etnografines ypatybes, regiono savitumą, bendruomenės žmonių gebėjimą pratęsti, perduoti, giedoti senąsias katalikiškas giesmes, gebėjimą burti visuomenę, rengiant šiai etnografinei vietovei būdingus tradicinius valgius, aktualizuojant kultūros paveldą.
Nuo ryto, besiruošiant atlaidams, bendruomenės namuose Žalpių krašto šeimininkės savanoriškai mokė šio kaimo ir aplinkinių vietovių vaikus kepti bandeles ir raugti girą. Žalpių krašto šeimininkių  tradicinių valgių ruošimas įtrauktas į valstybinę nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimo programą „Nacionalinis tradicinių vertybių sąvadas“. Vietos šeimininkių saviraiškos priemonė, kulinarinio paveldo perdavimas jaunajai kartai yra svarbi socialinio gyvybingumo bei patrauklumo didinimo priemonė, siekiant aktualizuoti kulinarinio paveldo, būdingo konkrečiam etnografiniam regionui, išsaugojimą ir puoselėjimą. Siekiant priminti ir perduoti šio regiono kultūrinį, istorinį paveldą Loskavos atlaidų šventėje paskaitą „Švč. Mergelės Marijos Maloningosios, arba Loskavos atlaidai: tradicija ir dabartis“ skaitė prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas. Tuo metu iš Žalpių krašto kilęs etnografas ir tautodailininkas vedė edukacinius užsiėmimus „Piemenėlių instrumentai“ vaikams. Suaugusieji bažnyčioje buvo mokomi giedoti Kantičkines giesmes. Žalpių bendruomenės apeiginis kantičkinis giedojimas įtrauktas į valstybinę nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimo programą „Nacionalinis tradicinių vertybių sąvadas“. Atsižvelgiant į tai, po paskaitos visus susirinkusius bendruomenės narius ir į šventę atvykusius kraštiečius Pakražančio kultūros centro etnografinis ansamblis „Žalpiai“ paragino prisiminti apeigines Kantičkines giesmes. Žalpių Šv. Benedikto bažnyčioje mišias aukojo parapijos klebonas ir buvę šios parapijos klebonai. Mišių metu buvo einama iškilminga tradicinė procesija, kurioje visi susirinkusieji giedojo tradicinę Kantičkinę giesmę „Sveika Marija, Motin mieliausia“, atėjusią iš Motiejaus Valančiaus laikų. Tai yra šio krašto Loskavos atlaidų fenomenas Žemaitijoje, Kelmės krašte. Po šventųjų mišių bažnyčioje koncertą surengė Kantičkinių giesmių giedotojai. Kaip ir prieš 87 metus, Loskavos atlaidų šventė baigėsi gegužine, kurioje visus vaišino Žalpių krašto šeimininkės, kartu su vaikais iškepusios bandelių ir išrauginusios girą, pagamintais naminiais sūriais, kastiniu.
2. Atsižvelgiant į tai, kad etninė kultūra puoselėja darnaus bendravimo šeimoje ir aplinkoje tradicijas, ugdo pozityvią asmens būties pasaulėjautą, žmogaus ir gamtos darną, iš kartos į kartą perduodamą pagarbą gyvybei ir gėriui Pakražančio kultūros centras organizavo trijų kartų edukacinių renginių ciklą „Iš už pečiaus“, kuris truko 4 dienas. Nuo senų laikų pečius, tarsi koks namų aukuras, šildo, viską džiovina ir maitina, o motinos ir močiutės vaiko gyvenime yra unikalios ir nepakartojamos, kaip ugdytojos ir šeimos židinio saugotojos. Svarbus vaidmuo, kai ugdomi vaikų tautiniai-meniniai gebėjimai, tenka etnokultūrai, o jeigu tai vyksta šeimos rate (dalyvaujant kartu su tėvais, seneliais) galima tikėtis teigiamų ir išliekamąją vertę turinčių rezultatų. Šiuo edukaciniu renginiu norima parodyti, kad žmonijos patyrimo perdavimas ir perimtos patirties gausinimas yra pagrindinė augančios kartos progreso sąlyga. Žmogus bręsta savo tautos sociokultūrinėje aplinkoje perimdamas jos vertybes. Šis edukacinių renginių ciklas skirtas Pakražančio seniūnijos vaikams, jų tėveliams ir seneliams. Tai etnokultūrinė patirtis, skatinanti trijų kartų ryšį. Bendras muzikavimas ugdo saviraišką, teikia buvimo kartu džiaugsmą, stiprina emocinius ryšius, o gyvenimo atributai – buitis, darbas, papročiai ir tradicijos – perimamos per bendras praktines veiklas – duoda vaikui socialinį (kaupia patyrimą, moko bendrauti), etninį (moko laikytis etninių normų), ugdomąjį (moko dirbti, doros, pagalbos kitiems) poveikį.
Renginių ciklas buvo įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kelmės muziejumi, sertifikuota tautinio paveldo amatininke, etnologu, muzikos pedagogu, Žalpių kaimo bendruomenės šeimininkėmis, Kelmės rajono bitininkais ir  sertifikuota natūralios kosmetikos gamintoja.
Pirmąją edukacinių užsiėmimų dieną muzikos pedagogas susirinkusius vaikus mokė gaminti piemenėlių instrumentus, jais groti, o sertifikuota natūralios kosmetikos gamintoja supažindino tėvus ir senelius su muilo gaminimo procesu bei receptūra, mokė praktiškai jį pasigaminti. Vėliau etnografas visas tris kartas, kartu su Pakražančio kultūros centro choreografe ir tradicine kapela „Gers čiesas“, pakvietė žaisti liaudies žaidimus. Antrąją edukacinių užsiėmimų dieną buvo kelionė į Kelmės krašto muziejų, ten  dalyviai susipažino su edukacine programa „Kaip lietuviai prieš šimtą metų gyveno“, o likusią dienos dalį  dalyvavo molio lipdymo edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė etnografė, dailės pedagogė, bei senojo pynimo iš šiaudelių edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė sertifikuota tautinio paveldo amatininkė. Trečią edukacinių užsiėmimų dieną dalyviai lankėsi Žalpių krašto muziejuje, kuriame susipažino su edukacine programa, paruošta remiantis istoriniais šaltiniais, senų vietinių gyventojų sukauptomis žiniomis apie Žalpių krašto istoriją ir papročius. Su vaikais, jų tėvais ir seneliais tradicinių valgių ruošimo patirtimi dalinosi ir visus vaišino Žalpių krašto šeimininkės. Šią dieną vaikai dalyvavo ir žvakių liejimo edukacinėje programoje, o suaugusieji klausėsi paskaitos apie medaus ir vaistažolių naudą. Paskutiniąją edukacinių renginių ciklo dieną dalyviams buvo suorganizuota ekskursija į Lietuvos liaudies buities muziejų, kuriame susipažino su žemaitiško kaimo sodybomis ir sudalyvavo tradicinių liaudies šokių bei tradicinio muzikavimo edukacinėse programose.
3. Joninių atlaidų šventė „Suspindo krištolo rasa laukų žolynai“ vykstanti Pakražantyje – tradicinė, skaičiuojanti ne vienerius gyvavimo metus. Renginio organizatoriai tradiciškai sukvietė visus kartu švęsti Joninių šventę. Šventė buvo organizuojama šalia Pakražančio Šv. Mergelės Marijos bažnyčios esančioje aikštėje. Renginys subūrė skirtingų kartų atstovus nuo vaikų iki senjorų. Dar prieš šventės pradžią Pakražančio seniūnijos jaunimas susirinko kupoliauti bei pinti vainikus, nes išvakarėse ar ryte surinktos gėlės ir žolynai turi nepaprastų magiškų galių. Vidurdienį šventė prasidėjo Šv. Mišiomis  Pakražančio Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje, kur pagrindinis dėmesys nukreipiamas į derliaus apsaugojimą nuo stichinių nelaimių – krušų, sausrų, blogų dvasių ir kt., Po Šv. Mišių  bažnyčioje buvo pagerbiami visi Pakražančio seniūnijos Jonai, Janinos ir Rasos. Šventei persikėlus iš bažnyčios į šalia jos esančią aikštę, ji pratęsta koncertine programa su muzikiniais prisistatymais, įvairių apeigų organizavimu. Buvo organizuoti  seniūnijos bendruomenių gražiausių vainikėlių rinkimai, vainikėlių plukdymas Kražantės upėje šalia bažnyčios ir aikštės, kurioje ir vyko šventė. Programoje pasirodė Kelmės rajono šokių kolektyvai, kurie po savo koncertinių pasirodymų šventės dalyvius mokė liaudiškų vakaruškinių šokių. Šventė baigėsi gegužine, kurioje visus susirinkusiuosius pasivaišinti ant laužo kepta naktigonės kiaušiniene pakvietė Grinių krašto šeimininkės.
4. Valpainių kaime 16-tus metus, tiek, kiek gyvuoja Valpainių kaimo bendruomenė, liepos 6 d. buvo organizuojama Mindauginių – Valstybės dienos minėjimo šventė. Tai šventė, kurianti savo tradicijas, kartą metuose masiškai sutelkianti visus Valpainių kaimo gyventojus ir iš šio kaimo išvykusius kraštiečius. Mažuosius šventės dalyvius nuo ryto edukaciniams ir žaidybiniams užsiėmimas savanoriškai pakvietė Pakražančio kultūros centro choreografė ir Kelmės kultūros centro renginių režisierė. Užsiėmimų metu vaikai kūrė muzikinę pasaką ir statė šokį. Taip pat tradiciškai buvo renkamos komandos sportinėms varžyboms. Komandos ir pakviesti varžybų dalyviai varžėsi: krepšinio, tinklinio, virvės traukimo, estafečių, smiginio ir kitose rungtyse. Visi susirinkusieji jungėsi prie akcijos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir 21 valandą giedojo „Tautišką giesmę“. Vėliau apdovanojami sportinių varžybų nugalėtojai, Mindaugo vardą turintys seniūnijos gyventojai ir svečiai, Valpainių kaimo ir šių apylinkių gyventojai, kurie puoselėja grožį ir tvarkosi savo sodybų aplinką.
5. Oninės Stulgiuose – vasaros atlaidų šventė, minima liepos 26 dienai artimiausią sekmadienį, kurios metu daugelis moterų pažymi varduves – šventą Oną. Todėl į šią Oninių atlaidų šventę buvo pakviestos visos Pakražančio seniūnijos Onos ir Onutės, kad ir kuriai bendruomenei priklausytų. Vardinių šventimas Lietuvoje prigijo po krikščionybės įvedimo. Popiežius Grigalius XIII a. šv. Onos šventę paskelbė privaloma visose bažnyčiose. Todėl Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, kaip ir daugelyje Lietuvos bažnyčių, vyksta gausūs Šv. Onos atlaidai, po kurių yra pagerbiamos ir pasveikinamo visos Pakražančio seniūnijos Onos.
Atsižvelgiant į tai, kad Oninių liaudišką sampratą taikliausiai nusako priežodis: „Šventa Ona – duonos ponia“, po Šv. Mišių buvo organizuojama Šventė duonos tema. Šventinė programa buvo organizuojama aikštėje šalia Stulgių parapijos namų salės. Šventės metu muziejininkas su edukacine programa pristatė duonos kelio rakandų nuo senovės iki dabar ekspoziciją. Visos susirinkusios Pakražančio seniūnijos bendruomenės savo kampeliuose pristatė tradicinį ar stilizuotą stalą duonos tema. Buvo suorganizuotas Jomarkas. Lauko scenoje vyko koncertas, kurio metu pasirodė iš įvairių Lietuvos kultūros centrų ir bendruomenių atvykę armonikieriai ir armonikierių ansambliai. Koncerto metų buvo pagerbtas Stulgių krašto muzikantų Antano Savicko ir Zigmo Pratapo atminimas, nes šio krašto istoriją kūrė šie paprasti žmonės, muzikantai. Kaip ir kasmet buvo stengiamasi suorganizuoti kuo įspūdingesnį ir įsimintinesnį susibūrimą, nes šventė suburia ne tik kaimo gyventojus, bet ir jų artimuosius, bičiulius, išvykusiuosius. Oninės į šurmulį sukvietė visus stulgiškius – ir esamus, ir buvusius bei visas keturias Pakražančio seniūnijos bendruomenes.     
6. Pakražančio kultūros centre organizuojamas tradicinis bendruomenių vakaras „Sveiks, kaimyne, eikš į talką“, kasmet spalio mėnesį sukviečia visas keturias (Grinių, Žalpių, Valpainių ir Stulgių) Pakražančio seniūnijos bendruomenes. Šiame vakare bendruomenės pasidžiaugė nuveiktais darbais ir pripildytais aruodais bei ilsėjosi po nuveiktų darbų gaivindami pasilinksminimo tradicijas. Renginys prasidėjo Pakražančio seniūnijos bendruomenių ruošimosi procesu šiam tradiciniam bendruomenių vakarui. Vakare bendruomenės pristatė savo parengtas prisistatymo programas bei kūrybiškai pateiktus kulinarinius gebėjimus iš rudens derliaus.  Kiekvienais metais šventei yra sugalvojama tema, į kokią talką yra kviečiamos bendruomenės. Būta bulvių, pyragų, obuolių, moliūgų temomis organizuotų švenčių. 2019 m. bendruomenių vakaro tema buvo  „Vaisių ir daržovių sultys – kuo pavaišinsi kaimyną“. Šia tema bendruomenės ir parengė bei scenoje visiems susirinkusiems į šventę pademonstravo savo prisistatymus, pasipuošė savo bendruomenių stalus. Renginio metu dalyviams buvo surengta paskaita apie mitybos svarbą žmogaus sveikatai, kurią skaitė Kelmės rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės. Koncerto metu grojo Kelmės rajono liaudies kapelos. Bendravimas ne tik tarp savo seniūnijos bendruomenių, bet ir tarp rajono bendruomenių bei kultūros centrų dar labiau sustiprino bendruomeniškumo ir tapatumo jausmą. Vakaronės metu, koncertuojant gyvos muzikos atlikėjų grupei, atgaivintos pasilinksminimo tradicijos.
Didžiausia projekto nauda buvo bendradarbiavimas ir visų seniūnijos bendruomenių bei kultūros ir švietimo įstaigų apjungimas, vienybė, bendros veiklos ir tradicijų išsaugojimas.
Ilgametės ,,Loskavos“ atlaidų Šventės tradicijos puoselėjimo ir perdavimo veiklos, ugdančios visų vietos gyventojų kūrybiškumą ir saviraišką, keičiantis kartoms, padėjo išsaugoti savitas regiono, Žalpių krašto bendruomenės tradicijas, paskatino jų tęstinumą, padidino jų patrauklumą vietos gyventojams bei paskatino kultūrinį turizmą.
Edukacinių renginių ciklas ne tik perdavė žinias apie etninę kultūrą ir leido įgyti patyrimo, bet ir paskatino būti aktyviais dalyviais, formavo vertybes ir bendruomeniškumo jausmą, kūrybiškus eksperimentavimo įgūdžius.
Joninių šventė Pakražantyje (Griniuose) suteikė galimybes sustiprinti ne tik Grinių bendruomenės bei gyventojų sutelktumą, bet ir bendradarbiavimą tarp seniūnijos bendruomenių, keitimąsi gerąja patirtimi bei ateities veiklos galimybėmis.
Oninių šventė Stulgiuose subūrė ne tik kaimo gyventojus, bet ir jų artimuosius, bičiulius, išvykusiuosius. Visiems susirinkusiesiems buvo perduota informaciją apie  naminės duonos kepimą ir kepimo tradicijų kaitą. Koncertine programa buvo pagerbtas Stulgių krašto muzikantų Antano Savicko ir Zigmo Pratapo atminimas.
Mindauginių šventė Valpainiuose suvienijo bendruomenes akcijai „Tautiška giesmė aplink pasaulį“, o sporto, edukacinės ir kaimo tradicijų veiklos sujungė bendruomenę organizaciniams darbams, suformavo vertybes ir bendruomeniškumo jausmą bei pagarbą aplinkiniams ir savo aplinkai.
Įgyvendinus projektą, Pakražančio seniūnijos bendruomenės tapo aktyvesnės, per saviraišką buvo atskleisti kūrybiniai gebėjimai, sustiprintas bendruomeniško jausmas. Per etnografinio regiono pasilinksminimo kultūros tradicijų pažinimą ir perėmimą, katalikiškojo bei kulinarinio paveldo aktualizavimą, į veiklas buvo įtraukta jaunoji karta, suformuotos socialinę atskirtį bendruomenėse patiriančių asmenų vertybės.
Pasirinkta projekto viešinimo priemonė – straipsniai spaudoje.

Kvietimai

Amatininkų gidas

Amatininku gidas